Ankstyvajame amžiuje vaiko socialinis mokymasis vyksta kasdienėse patirtyse – žaidžiant, bendraujant, sprendžiant nesutarimus ir ieškant savo vietos grupėje. Kai vaikas jaučiasi emociškai saugus, priimtas ir palaikomas, jis natūraliai pradeda domėtis ne tik aplinka, bet ir kitais vaikais. Taip prasideda svarbus etapas – mokymasis būti kartu.

Socialiniai įgūdžiai nėra įgimti. Jie formuojasi palaipsniui, per patyrimą, stebėjimą ir bandymus. Vaikai mokosi suprasti, kad šalia yra kitas – su savo norais, emocijomis ir ribomis. Šis procesas reikalauja laiko, kantrybės ir palaikančios aplinkos.

Nuo „aš pats“ prie „mes kartu“

Po adaptacijos ir savarankiškumo augimo etapo vaiko dėmesys vis dažniau krypsta į bendraamžius. Jei anksčiau svarbiausia buvo išbandyti savo galimybes, dabar atsiranda poreikis veikti drauge: žaisti, kurti, tartis, dalintis ir kartais – konfliktuoti.

Šiame etape vaikai:

Konfliktai ankstyvajame amžiuje nėra neigiamas reiškinys – tai natūrali socialinio mokymosi dalis. Būtent per juos vaikas pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, mokosi išreikšti savo jausmus ir priimti kito perspektyvą.

Kaip vaikai mokosi socialinių įgūdžių kasdienėje veikloje?

Socialinių gebėjimų ugdymas vyksta ne atskirose pamokose, o kasdienėse situacijose. Pedagogai stebi ir palaiko subtilius, bet reikšmingus vaiko elgesio pokyčius:

Šie žingsniai rodo, kad vaikas mokosi ne tik būti su kitais, bet ir būti savimi tarp kitų – išlaikant savo poreikius, kartu gerbiant aplinkinius.

Mokymasis per bendrą patirtį: žaidimas, tyrinėjimas ir bendradarbiavimas

Ankstyvajame ugdyme žaidimas yra pagrindinė socialinio mokymosi forma. Bendros veiklos, eksperimentai, kūrybiniai ir tyrinėjimu grįsti užsiėmimai suteikia vaikams galimybę patirti, ką reiškia veikti kartu.

Bendroje veikloje vaikai mokosi:

Tokios patirtys ugdo ne tik socialinius, bet ir emocinius bei kognityvinius gebėjimus – vaikas mokosi girdėti, būti išgirstas, prisitaikyti ir kartu išlikti smalsus.

Aplinka, kuri palaiko bendravimą ir emocinį saugumą

Kad socialiniai įgūdžiai galėtų augti, būtina aplinka, kurioje vaikas jaučiasi saugus reikšti save. Ugdymo erdvės kuriamos taip, kad skatintų bendrą veiklą, bet kartu leistų pasirinkti ir individualų tempą.

Įvairios veiklos zonos, atviros priemonės ir galimybė dirbti mažomis grupėmis sudaro sąlygas vaikams natūraliai bendrauti, stebėti vieniems kitus ir mokytis per patirtį. Suaugusiojo vaidmuo šiame procese – būti šalia: padėti įvardyti emocijas, nukreipti dialogą, bet ne spręsti už vaiką.

Kartais vienas klausimas – „Kaip galėtume tai išspręsti kartu?“ – tampa svarbia pamoka apie bendradarbiavimą.

Tėvų vaidmuo – stiprinti socialinius įgūdžius namuose

Vaiko socialinis ugdymas nesibaigia darželyje. Tėvų požiūris ir kasdieniai pokalbiai namuose turi didelę įtaką vaiko gebėjimui suprasti save ir kitus.

Tėvai gali prisidėti:

Toks nuoseklus palaikymas padeda vaikui jaustis suprastam ir drąsiau veikti socialinėse situacijose.

Kai buvimas kartu tampa mokymosi pagrindu

Socialiniai įgūdžiai formuojasi ten, kur vaikas jaučiasi saugus, matomas ir vertinamas. Kai aplinka palaiko bendravimą, o suaugusieji pasitiki vaiko gebėjimu mokytis iš patirties, vaikas natūraliai auga kaip bendruomenės dalis.

Darželis tampa erdve, kurioje vaikas mokosi ne tik pažinti pasaulį, bet ir būti jame kartu su kitais – bendradarbiauti, spręsti, kurti ir augti.

Tikime, kad vaikas, kuris išmoksta būti kartu su kitais, įgyja tvirtą pagrindą visam gyvenimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *