Naujienos

Pirmosios dienos darželyje – svarbus žingsnis tiek vaikui, tiek jo šeimai. Vieniems tai laukta pradžia, kitiems – jautrus išsiskyrimo momentas. Tačiau net ir atsiskyrimas nuo tėvelių gali būti švelnus, saugus ir kupinas atradimų, kai šalia – jautrūs, profesionalūs pedagogai ir aplinka, kurioje vaikui leidžiama būti savimi.

Adaptacija – tai procesas, o ne testas. Mes nevertiname, kaip „greitai“ vaikutis pripranta. Mums svarbu, kaip jis jaučiasi ir ką išgyvena pažinimo kelyje. Nuo 2020 metų dirbdami su mažaisiais matome, kad kai vaikas palieka tėvelius aiškiai ir trumpai atsisveikinęs, jis greičiau atranda ryšį su auklėtoja ir aplinka, įsitraukia į veiklas, pradeda kurti savo dieną be nerimo.

Ką reiškia „padėti vaikui prisitaikyti“?

Pirmiausia – tai reiškia būti šalia. Būti ramiai, pastoviai, be spaudimo. Adaptacijos metu auklėtojos daug stebi, reaguoja į neverbalinius ženklus, švelniai kalbina, kviečia į veiklas, bet niekada neverčia. Kiekvienas žingsnis – pagal vaiko tempą ir poreikius. Vienas vaikutis po penkių minučių jau žaidžia su kitais, kitam reikia pusvalandžio būti stebėtoju. Abu atvejai yra vienodai tinkami.

Svarbiausia – saugumo pojūtis. Kai vaikas jaučiasi saugus, jis gali tyrinėti, megzti santykius, augti. Todėl pirmąsias dienas auklėtojos daug laiko praleidžia ne prie grupės, o šalia kiekvieno vaiko.

Metodai, kurie palengvina adaptaciją

Kad vaikučiui būtų lengviau, taikome skirtingus, moksliškai pagrįstus bei mūsų darželio praktikoje išbandytus būdus:

Stabili dienotvarkė

Pastovumas vaikams teikia saugumą. Žinodami, kas laukia, jie greičiau nusiramina. Kiekvieną rytą pasitinka tos pačios auklėtojos, veiklos turi aiškią struktūrą, pereinamosiomis dalimis: ratas, žaidimas, pietūs, poilsis. Net dainelės prieš valgį kartojamos kasdien – taip kuriama tvarka ir ritmas.

Prisirišimo kūrimas

Pirmaisiais adaptacijos etapais auklėtoja dažnai skiria dėmesio vienam ar dviem vaikams – kad sukurtų individualų ryšį. Vienam vaikučiui padeda juokas, kitam – tylus pasėdėjimas kartu. Kai santykis užmezgamas, vaikas pasijunta drąsesnis tyrinėti aplinką be suaugusiojo.

Sensoriniai žaidimai

Pirmieji patyrimai dažnai vyksta per pojūčius. Žaidimai su smėliu, vandeniu, ryžių vonelėmis ar šviesos stalu padeda vaikui susikaupti, nusiraminti ir pasinerti į veiklą be įtampos. Šios veiklos leidžia vaikams išreikšti emocijas net ir tada, kai dar nemoka jų aiškiai įvardyti.

Pereinamosios priemonės

Kai kuriems vaikams padeda turėti su savimi kažką iš namų – žaisliuką, mamos skarelę ar nedidelę nuotrauką. Tai tarsi emocinis tiltas tarp dviejų saugių pasaulių. Auklėtojos šias priemones priima, o kai vaikutis pasiruošęs – jis pats atsisako jų.

Veiklos, kurios įtraukia

Kūrybiniai užsiėmimai, eksperimentai, STEAM tyrinėjimai – tai ne tik ugdymas, bet ir savotiška terapija. Vieną rytą darželyje vaikai maišė natūralius dažus iš burokėlių sulčių ir miltų. Naujokas vaikas, iš pradžių nedrąsiai laikęs auklėtojos ranką, netikėtai įsitraukė į veiklą: pirmiausia pirštu, vėliau – visa ranka. Po kelių minučių jis šypsojosi kartu su kitais vaikais. Tokie momentai – svarbūs žingsniai link savarankiškumo.

Judėjimas ir lauko laikas

Adaptacijos metu labai svarbus judėjimas. Fizinis aktyvumas padeda vaikui išlieti įtampą, sugrįžti į kūną ir išlaisvinti emocijas. Net trumpa veikla kieme – pasivaikščiojimas ar burbulų pūtimas – gali tapti stipriu perėjimu tarp emocinio sunkumo ir įsitraukimo į dieną.

Tėvams – pasitikėjimo palaikymas

Visiškai natūralu, kad pirmąją savaitę daugiau nerimo jaučia ne vaikutis, o tėvai. Ir tai – suprantama. Kviečiame leisti sau išgyventi šį jausmą be kaltės. Jūsų ramybė, aiškumas ir pasitikėjimas darželiu yra stipriausia emocinė atrama jūsų vaikui.

Atsisveikinimas ryte neturi būti ilgas ar painus. Geriau – trumpas, aiškus, su ta pačia rutina: apkabinimas, frazė „grįšiu po pietų“, linkėjimas geros dienos. Vaikas išmoksta, kad jūs visada grįžtate, ir įgyja emocinio saugumo.

Kiekvienai situacijai ieškome tinkamiausio sprendimo

Kiekvienas vaikas – unikalus. Vienas įsitraukia per tris dienas, kitam reikia trijų savaičių. Bet kiekvienas prisitaiko, kai jaučiasi matomas, suprastas ir priimtas. Kai adaptacija užtrunka ilgiau, ieškome sprendimų kartu su tėvais: keičiam tempą, siūlome papildomą laiką su auklėtoja, taikome individualius metodus, pritaikome aplinką ar sumažiname grupės krūvį.

Kaip yra sakiusi mūsų darželio direktorė Anastasija Utyrė:

„Mūsų tikslas, kad kiekvienas vaikas jaustųsi įkvėptas, džiaugtųsi mokymosi procesu ir nebijotų klysti, nes būtent per klaidas gimsta geriausi atradimai.“

Tą patį taikome ir adaptacijoje – čia nėra neteisingų jausmų ar netinkamų reakcijų. Viskas, ką vaikutis išgyvena, yra dalis jo kelio į savarankiškumą.

Tikime: pirmieji žingsniai be tėvelių – tai ne išsiskyrimas, o pradžia pasitikėti savimi

Vaikui itin svarbu jausti šilumą, rūpestį ir supratimą nuo pat pirmos akimirkos. Todėl kuriame aplinką, kurioje išsiskyrimo momentas tampa ne liūdesiu, o saugiu tiltu į naują patirtį.

Čia vaikas atranda, kad net ir būdamas be tėvų, jis gali jaustis saugus, reikšmingas ir priimtas. Tai – vienas svarbiausių žingsnių jo augimo kelyje.